Klastoja ir savo pačių istoriją: tvirtina, kad caro šeima nebuvo išžudyta

Paskelbtame vaizdo įraše tvirtinama, kad iš tikrųjų imperatorius ir jo šeima nežuvo, esą už juos „dėl akių“ buvo sušaudyta kita šeima.

O Romanovai apsigyveno „specialiame lageryje“. O karo metu (tikriausiai turimas omenyje sovietų ir vokiečių karas) Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas esą buvo atvykęs pas imperatorių Nikolajų II, ir šis jam perdavė „kodus“ iš savo banko sąskaitų, iš kurių buvo apmokamas lendlizas.

Vida Press nuotr./Josifas Stalinas

Žiaurus susidorojimas

Imperijos valdovo titulo atsisakiusiam Nikolajui II kartu su šeima buvo skirtas namų areštas – caras, jo žmona ir keturios dukros bei sūnus buvo įkalinti Carskojė Selo vietovėje.

Kiek vėliau, visa imperatoriškoji šeima išsiųsta į tremtį Tobolske.

1918 m. už valstybės vairo stojęs Vladimiras Iljičius Leninas Romanovus išsiuntė į Jekaterinburgą ir apgyvendino Ipatjevo rūmuose, kur netrukus ir baigėsi visos šeimos istorija.

Nikolajus II, Vokietijoje gimusi jo sutuoktinė Aleksandra Fiodorovna ir penki jų vaikai: Anastasija, Marija, Tatjana, Olga bei Aleksejus buvo nužudyti bolševikų 1918 metais revoliucijos metu.

Istorikai mano, kad įsakymą nužudyti davė Uralo regiono Darbininkų, valstiečių ir karių deputatų taryba, vadovaujama iš Maskvos.

1991 aptikti šeimos palaikai 1998 buvo perlaidoti Petropavlovsko tvirtovės sobore. 2000 Rusijos Stačiatikių Bažnyčia kanonizavo Nikolajų II kaip tikėjimo kankinį.

Tyrėjai nesutinka, kad šeima išgyveno

Pirmasis karališkosios šeimos nužudymo aplinkybių tyrimas buvo atliktas po to, kai 1918 m. liepos 25 d. Sibiro armijos ir Čekoslovakijos korpuso kariai išlaisvino Jekaterinburgą nuo bolševikų.

Pirmieji šią bylą nagrinėję tyrėjai buvo Nametkinas (kuris labai greitai atsisakė šios tarnybos formalia dingstimi) ir Jekaterinburgo teismo narys Sergejevas.

1919 m. sausio mėn. aukščiausiojo Rusijos valdovo admirolo Aleksandro Kolčako įsakymu visa medžiaga buvo perkelta į Omską (kur tuo metu buvo nuo bolševikų laisvos Rusijos valstybės dalies sostinė), o tų pačių metų vasario 7 d. A.Kolčakas asmeniškai pavedė Nikolajui Sokolovui atlikti visus būtinus tyrimo veiksmus.

Nepaisant to, kad jam nepavyko užbaigti šio darbo (dėl naujo bolševikų puolimo), jis surinko ir profesionaliai apdorojo didžiulį kiekį daiktinių įrodymų, taip pat liudytojų parodymų. Iki šių dienų N.Sokolovo atsiminimai išlieka vienu autoritetingiausių šaltinių apie tragiškas Romanovų šeimos žūties aplinkybes.

Ir jo nuomonė visiškai vienareikšmiška: Nikolajus II, Aleksandra Fiodorovna ir 5 jų vaikai buvo sušaudyti bolševikų. Bet kokios kitos versijos yra visiškai nepagrįstos.

Komunistams nekėlė abejonių

Tyrėjų žinioje esantys išslaptinti sovietų valdžios dokumentai taip pat neleidžia abejoti, kad komunistinio režimo vadovybė niekada neabejojo karališkosios šeimos nužudymo Jekaterinburge 1918 m. liepos 17-18 d. naktį faktu.

Taip pat nėra jokių kitų archyvinių šaltinių ar pakankamai autoritetingų įrodymų, kurie leistų abejoti visuotinai priimtos versijos patikimumu.

Wikipedia.org nuotr./Vladimiras Leninas ir Josifas Stalinas (1922 m.)

Abejotino patikimumo „mokslininkas“

Romanovų šeimą iš mirusių „prikėlęs“ N.Levašovas vargu ar yra patikimas šaltinis.

Jis mirė dar 2012 m., tačiau sekėjai aktyviai tebesidalija vaizdo įrašais ir palaiko interneto svetainę, kurioje išsamiai aprašytos jo supergalios.

„Naikinau tulžies pūslės, inkstų akmenis, šalinau skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, šalinau venų varikozę ir kt. Vienas pirmųjų mano laimėjimų buvo vėžinio auglio gydymas“, – apie save pasakodamas nesikuklino N.Levašovas.

wikimedia.org nuotr./Romanovų dinastijos Rusijos caras Nikolajus II su būsima žmona Vokietijos princese Aleksandra

15min verdiktas: melas. Pateikta informacija prieštarauja žinomiems ir įrodytiems faktams.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.